šeimininkas

šeiminiñkas (-nỹkas), -ė smob. (2) Š, Rtr, BŽ515, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. Grv(nj.) šeimos galva (vyras arba žmona): Atėjus į svečius, pirmiausia sveikinamasi su namų šeimininke, paskui su šeimininku rš. Tą naktį namų šeimininkės gimęs vaikelis J.Jabl. Svečių tarpe jojo ir pats šeimininkas A.Vien. Duoną visados raiko šeiminykas LTR(Rk). Jei braška naktį stalas – mirs tų namų šeiminykė, o jei balkis arba kertis – tai šeiminykas LTR(Kp). 2. Grv(nj.) ko nors savininkas, turėtojas: Išeina šeiminỹkė, išleidžia karves (nj.) Dbč. Daugely tautų pagal papročius žirgas laidotas kartu su šeimininku sp. Jeigu vyšnia pražysta rudenį, jos šeimininkui ilgai lemta gyventi, gal ir šimtą metų sp. Atalekia šeiminỹkas, katro daržas išknista, tai tas da primuša [piemenis] Vdn. ^ Įžeistas buldogas įkanda ir šeimininkui J.Gruš. 3. Plšk ūkio savininkas, ūkininkas ar jo žmona: Atvažiavo šeiminỹkas, susiderėjo su tėvais LKT191(Lkč). Šeiminiñkas jam duoda dangovę ir apavą BŽ308. Šeiminỹkas atiduoda algą, dar prideda ir paviržio Sk. Anksčiau nebuvo šeiminỹko, kad grikių nesėtų Krns. Šeiminỹkė stengias pirmą dieną artojus, parjojančius iš lauko, parliet su vandeniu Sk. Likusių be šeimininkų ūkių gyvąjį ir negyvąjį inventorių perėmė valstybė rš. Tarnai Viešpaties aba šeiminyko tarė jam SPI281. ^ Padėk Dieve! Merga graži, linai gražūs i diena graži! – Merga – ne šeiminỹkė, linai – ne drobė, rytas – ne vakaras! Kzt. ║ nuomotojas: Šeiminiñkai, pas kuriuos gyvenau NdŽ. 4. Grk, Mlk kas tvarko ką, rūpinasi kuo: Rūpestingi girių šeimininkai ir sodina, ir kerta protingai rš. Šio vakaro šeiminiñkas NdŽ. Šeimininkė̃lę kad tik turi, tai i gerai, kad i kurčia – vis netušti nameliai Jrb. Tėvas tarnavo urėdu, motyna – šeimininkè KŽ(Žem). Pasisamdo šeiminỹkę, šeiminỹkė jau padaro viso ko LKT183(Prnv). Šeiminiñkės vadovas NdŽ. Gera buvo karvė, iš geros šeiminỹkės pirkta Pnm. Kiaule, kiaule, kam tu šeimininkės tešlą surijai? J.Jabl. | Aikštės šeimininkai (vietinė komanda) visą laiką atakavo rš. ^ Iš gyvulio žinai, koks šeimininkas LTR(Zp). Prie pilno lovio ir kiaulė šeiminykė LTR(Lp). Gražus laukas giria šeimininką rš. 5. prk. valdytojas, tvarkytojas: Darbo žmonės tapo savo krašto šeiminiñkais DŽ¹. Liaudis nūnai šeimininkė, trūko vergijos ryšiai S.Nėr. | Ten jis vienas šeiminiñkas NdŽ. Padėties šeiminiñkas DŽ. | Esu tos nuomonės, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo ir savo mirties šeimininkas J.Jan. | Neduok lengvabūdiškų pažadų. Būk savo žodžio šeimininkas sp. 6. Skp, Krns samdinys: Naminykės ir šeiminykės mergiotės Pl. [Vienas turtuolis] išsireiškia, kad ūkininkai vargsta dėl to, kad šeimininkai ima labai dideles algas VŽ1905,65. 7. E, DŽ¹ gyvūnas arba augalas, kuriame ar ant kurio gyvena koks nors parazitas.